Ankstesnė pamoka Tęsti toliau  

  1.1.5. Vairavimo elgsenos pasikeitimas dėl alkoholio, narkotikų, vaistų, dvasinės būsenos ar nuovargio. Vairuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarka, atsakomybė už girtumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą.

Vairavimo elgsenos pasikeitimas dėl alkoholio, narkotikų, vaistų, dvasinės būsenos ar nuovargio

Alkoholis turi didelį poveikį vairavimo įgūdžiams. Dėl jo slopinančio poveikio, vairuotojai gali neįvertinti savo galimybių. Alkoholio įtaka vairuotojui:

reakcijos laikas - lėtėja refleksai, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti į situacijas,

vizija - sulėtėja akių raumenų funkcija, kinta akių judėjimas ir suvokimas, dėl ko atsiranda neryškus matymas, sutrinka naktinio matymo ir spalvų jutimas.

stebėjimas - pažeidžiamas gebėjimas spręsti apie automobilio padėtį kelyje, apie vietą kitų transporto priemonių, ašinės linijos bei kelio ženklų, atžvilgiu.

koncentracija - dėmesio į vairavimą sumažėjimas ir (ar) mieguistumo atsiradimas.

supratimas - alkoholio poveikis slopina gebėjimą priimti racionalius sprendimus

koordinavimas - susilpnėja akių, rankų, kojų koordinavimas.

Girto vairuotojo elgsena

Truputį apgirtęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus įgauna perdėto pasitikėjimo. Jam atrodo, kad gebėjimai didėja, kad jis gali veikti greitai ir tiksliai, aplinkiniai rodosi mielesni, įdomesni. Pasak R.Rutkauskaitės, šis jausmas apgaulingas.

Dėl slopinamojo alkoholio poveikio sulėtėja žmogaus reakcija ir refleksai, todėl jis daug lėčiau reaguoja į kliūtį kelyje, nebegali priimti tinkamų sprendimų, sulėtėja akių raumenų veikla. Vieniems šie pokyčiai atsiranda nuo didelio alkoholio kiekio, o kitiems – net nuo vienos taurelės.

Negana to, pakinta matymas, spalvų suvokimas, klausa. Dėl šios priežasties galite nepastebėti per gatvę einančio žmogaus ar netinkamai įvertinti šviesoforo spalvas. Be to, apgirtę vairuotojai visą dėmesį nukreipia tik į centrinį vaizdą t. y. mato tik tai, kas yra prieš juos, ir dėl to ne visada pastebi iš šalutinio kelio įvažiuojančią mašiną ar einantį žmogų.

R.Rutkauskaitės teigimu, net ir nesmarkiai apgirtus pablogėja vairavimo įgūdžiai. Žmogus nebesugeba tiksliai suvokti mašinos padėties kelyje, įvertinti atstumo tarp dviejų mašinų, tinkamai koordinuoti savo veiksmų ir įvertinti kelio ženklų. Išgėrus prie vairo pablogėja žmogaus koncentracija ir apima mieguistumas.

Dar blogiau, kai alkoholis vartojamas su vaistais. Tai ne tik sustiprina alkoholio ir centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų poveikį, bet ir gali tapti mirtinu deriniu. Ypač pavojingas alkoholio derinys su vaistais nuo hipertenzijos, skausmo, antidepresantais, antihistamininiais preparatais ir kt.

Šaltinis:-http://www.diena.lt

Alkoholio koncentracija ir poveikis:

0,02 - 0,03% dar neprarasta koordinacija, drovumo, bailumo praradimas. Slopinamųjų efektų nėra.
0,04 - 0,06% atsipalaidavimas, šilumos įspūdis, euforija. Truputį nusilpus atmintis, logika, sumažėjęs atsargumo jausmas.
0,07 - 0,09% silpnas pusiausvyros, kalbos, regos, reakcijos greičio praradimas.
0,10 - 0,125% žymus sveiko proto bei koordinacijos nusilpimas. Kalba gali kirstis, nusilpęs reakcijos greitis, rega. Euforija. Prie šio intoksikacijos lygio neleidžiama vairuoti transporto priemonių.
0,13 - 0,15% judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas. Aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra. Euforija išnyksta ir atsiranda disforija (susirūpinimas, nerimas).
0,16 - 0,20% disforija pradeda dominuoti, gali atsirasti šleikštulys.
0,25% reikia pagalbos vaikščiojant; visiška proto sumaištis. Disforija, šleikštumas ir vėmimas.
0,30% sąmonės netekimas.
0,40% ir daugiau koma, galima mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo

Kaip žmogaus organizmaz virškina alkoholį

Alkoholinis gerimas Valandos
Butelis alaus - 12 gr. gryno alkoholio 1,5
Butelis stipraus alaus - 14 gr. gryno alkoholio 2
Konjako taurelė - 15-18 gr. gryno alkoholio 2,5
Keturi buteliai alaus - 48 gr. gryno alkoholio 6
Butelis vyno - 75 gr. gryno alkoholio 9
Pusė butelio degtinės - 75-90 gr. gryno alkoholio 11
Šaltinis: http://eas.sprc.lt

Leistinas alkoholio kiekis kraujyje vairuotojams procentais "alkoholio koncentracijos kraujyje (AKK)

Nr Šalis AKK (%)
1 Lietuva 0,04 / 0,02
2 Austrija 0,05
3 Belgija 0,05
4 Bosnijos ir Hercegovinos 0,05
5 Bulgarija 0,05
6 Danija 0,05
7 Estija 0.00 / "0,2 promilės"
8 Suomija 0,05
9 Prancūzija 0,05
10 Vokietija 0,05
11 Graikija 0,05
12 Vengrija 0,00
13 Airija 0,08
14 Italija 0,05
15 Latvija 0,05
16 Liuksemburgas 0,08
17 Lenkija 0,02
18 Rumunija 0,00
19 Rusija 0,00
20 Baltarusija 0,03

Alkoholio poveikis vairuotojui stabdant lengvąjį automobilį išgėrus pusę litro alaus


Požymiai: neblaivių asmenų kaltė, statistiniai rodikliai ir metai

Neblaivių asmenų kaltė 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Kelių eismo įvykių skaičius 995 888 990 1151 987 1013 674 405 534 505
Sužeistųjų skaičius 1338 1145 1340 1604 1388 1450 946 517 705 785
Žuvusiųjų skaičius 90 84 109 121 89 98 63 45 63 67
Neblaivių vairuotojų kaltė
Kelių eismo įvykių skaičius 766 650 753 880 776 811 509 300 289 298
Sužeistųjų skaičius 1112 919 1104 1312 1177 1222 772 409 401 430
Žuvusiųjų skaičius 78 68 84 99 68 74 50 37 32 28
Šaltinis:-db1.stat.gov.lt

Vaistai

Nė nepaskaičius instrukcijų yra vartojami daugelis vaistų, o juk jie gali sukelti labai nemalonių šalutinių poveikių. Sėsdami išgėrę prie vairo paprasčiausių nuskausminamųjų vaistų, Jūs sau keliate pavojų patys to neįtardami. Tokią situaciją galima anekdotu iliustruoti:

„Ateina pacientas pas alergologą. Gydytojas nustato priežastį labai greitai, dėl kurios nuolat užgula žmogaus nosis, tačiau prieš išrašydamas receptą, gydytojas pasiteirauja:

Vairuojate?

Vairuoju, o kaip su mano bėda tai susiję? Nejau aš automobiliui alergiškas?“ Laimė, kad šiuolaikinis mokslas nežino kol kas alergijos, kurią sukeltų automobiliai, nes dabartinę žmoniją išgelbėti nuo tokios nelaimės neįmanoma būtų. Klausimas, kurį gydytojas uždavė, yra labia prasmingas, nes poveikis kai kurių vaistų vairuojančio žmogaus savijautą veikia neigiamai.

Vaistinėse pastaruoju metu atsirado daugybė naujų preparatų. Jie gerai reklamuojami, be receptų pardavinėjami. Mažai kas žino, koks jų šalutinis poveikis ir kaip jie veikia. Juk daugelis vaistų slopina veiklą centrinės nervų sistemos, trikdo judesių koordinaciją, mieguistumą kelia. Jei žmogus, kuris vairuoja automobilį geria tokių vaistų, tai tikimybė ypač didelė, kad jis gali patekti į avarinę situaciją.

Atsargiai: psichotropiniai preparatai!

Psichotropiniai preparatai yra aršiausias vairuotojų priešas. Jų tiek daug, kad ir išvardyti visų neįmanoma. Ar vaistai priklauso šiai grupei, yra keletas taisyklių, padedančių vairuotojui tai išsiaiškinti.

1-oji taisyklė. Vaisto anotaciją perskaitykite. Jei rašoma, kad šį vaistą vartojant nereikėtų vairuoti ar atlikti veiksmų, reikalaujančių didesnės dėmesio koncentracijos, tai labia rimtai reikia vertinti šį perspėjimą.

2-oji taisyklė. Jei anotacijoje rašoma, kad preparatas priklauso trankvilizatorių, neuroleptikų, migdomųjų, antidepresantų, ličio preparatų grupėms, reiškia, kad vaistas yra psichotropinis. Verčiau išgėrę tokio vaisto nevairuokite.

3-ioji taisyklė. Kartais yra nurodoma, kad pradžioje gydymo reikia būti ypač atsargiems. Nevertėtų visiškai necairuoti, jei pasirodys, kad preparatas neigiamų šalutinių poveikių nekelia. Tai nėra geriausias patarimas. Neigiamas šalutinis poveikis tablečių gali būti ne tik aiškiai jaučiamas, bet ir visiškai nepastebimas. Toks „nematomas“ poveikis labai pavojingas. Žmogus, jaučiantis mieguistumą ar apsnūdimą prie vairo nesės, bet, jei jis normaliai jaučiasi, tai tikriausiai net nesusivoks, kad dėl išgertų vaistų yra pažeista koordinacija judesių ir gebėjimas sutelkti dėmesį . Vaistas, kuris sąlyginai „nekenksmingas“ gali mažinti budrumą.

Labai pavojingi ir kenksmingi.

Centrinės nervų sistemos veiklą lčtina neuroleptikai, netrikdydami sąmonės žmogaus. Šiuose medikamentuose yra galoperiodolio, flufenacino, chlorpromazino, tioridazino, ir daugelio kitų aktyvių medžiagų.

Depresijąi įveikti vartojami antidepresntai. Vairuotojams šie antidepresantai ypač pavojingi. Populiariausi – tricikliai antidepresantai (klomipraminas, amitriptilinas, imipraminas ir kt.) ir preparatai, vadinami tetracikliais (mianserinas ir maprotilinas). Kai kurie antidepresantai (į juos panašūs prozakas, auroriksas, paksilas, koaksilas) judėjimo koordinaciją veikia mažiau, bet juos vartojant taip pat reikia atsargiai.

Trankvilizatoriai slopina nerimą, baimę, ramina, taip pat ir mažina dėmesio koncentraciją, pažeidžia gebėjimą atliktį judesius, kurie reikalauja ypač geros koordinacijos. Šiai grupei priskiriami preparatai, kurių pagrindas yra bromazapas (anksiolitikas), oksazepamas (anksiolitikas), clordiazepoksidas (anksiolitikas, migdomieji), alprazolamas, diazepamas (anksiolitikas), medazepamas (anksiolitikas), ir kt.

Vartojant ilgą laiką ličio preparatus (ličio oksibutiratą ir ličio karbonatą) dėmesio koncentracija sumažėja. Alkoholio lašelis (net gydomosios mikstūros), išgertas vartojant šiuos medikamentus, gali tapti priežastimi tragedijos kelyje.

Sąrašas draudžiamų medikamentų.

Visus migdomuosius ir raminamuosius medikamentus vartoti vairuojant draudžiama. Tokie preparatai yra barbitūratai, benzodiazipinai (nitrozepamas, radedormas, eunoktinas ir kt.), imovanas ir ivadalas. Dėmesį atkreipiame ir į migdomąjį vaistą fenobarbitalį, jame yra nuskausminamųjų preparatų spazmaferalgino ir pentalgino.

Ne tik klasikiniai psichotropiniai vaistai slopina veiklą organizmo. Taip veikia ir kraujo spaudimą mažinantys ar beveik visi alergijoms gydyti vaistai, narkotinės medžiagos opijatai, kurie veikia panašiai kaip morfinai. Pastariesiems priklauso kodeinas, kuris yra dažnai vartojamas , jis esa vaistuose, kuriuo peršalimas ir kosulys gydomas.

Vairuotojams pirmiausia vertėtų nevartoti vaistų, mažinančių kraujo spaudimą, kurie centrinę nervų sistemą veikia. Tai rezerpinas ir preparatai, kuriuose jo yra (kristepinas, sinepresas, adelfanas, brinerdinas, trezidasK ir kt.), bei tie, kuriose yra klonidino. Cintas, dopegitas, estulikas taip pat yra pavojingi. Beta blokatoria irgi kelia grėsmę. Jie vartojami hipertonijos, širdies ligoms ar kai kurioms aritmijos rūšims gydyti. Tokių vaistų yra labai daug. Vaistai, kuriuose yra metoprololo, atenololo vartojami dažniausiai.

Galvosūkis alergiško žmogaus.

Alergijų gydymui medikamentais, žinomiausi yra suprastinas, dimedrolis, diazolinas, tavegilas, astimizolas, cetirizinas, fenistilas, pipolfenas,. Beveik jie visi lėtina reakciją. Farmacininkų nuomone, išimtimi gali būti tik medikamentai, kurių sudėtyje yra cetirizino (zirtekas, cetrinas, ir allercetas) loratadino (klaritinas, lomilanas ir klarotadinas), bei feksofenadino (telfastas). Tačiau jų poveikis irgi kelia abejonių: daugelis medikų tvirtina, kad nėra tokių vaistų, kurie gydytų alergiją ir tuo pat metu neslopintų centrinės nervų sistemos.

Daugelyje vaistų nuo peršalimo, kurie dažnai reklamuojami yra antialergenų. Dėl to verčiau jau jų nevartoti prieš sėdant prie vairo.

Augalinės kilmės raminamieji preparatai taip pat near tokie nekalti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei vartojami kartu su alkoholiu ar kai kuriais kitais vaistais, šie preparatai ypač pavojingi. Preparatai, kurie pagaminti iš svaigiųjų pipirų, labiausiai veikia nervų sistemą. Medikamentai iš valerijonų ir melisų organizmą veikia šiek tiek mažiau.

Taip pat gali būti pavojingi vaistai, gydantys žarnyno ir skrandžio sutrikimus.

Vairuotojams labai atidžiai reikėtų rinktis vaistus, kurie slopina virškinamojo trakto veiklą. Populiariausi tie, kuriuose yra pirenzepino (gastrozemas, pirenas, gastrocepinas, gastrilis.). Regėjimą veikia šie medikamentai. Jie vyzdžius išplečia, dėl to vaizdas neryškus pasidaro. Po to, kai gydimo kursas baigtas šis poveikis gali būti porą dienų . Vaistai, pagaminti iš gioscino, metacino, atropino, ir visi vaistai, kuriuose yra vaistinių šunvyšnių (belladonna): bekarbonas, bellastezinas, bellataminalas, bellalginas, besalolas, belloidas turi tokį pat šalutinį poveikį. Šie vaistai vartojami neurozėms, kurios sukelia nemalonių pojūčių širdies bei virškinimo ir kraujagyslių sistemų organuose.

Į medikamentų sąrašą, kuriuos draudžiama vartoti patenka ir nuo vidurių pūtimo vaistai (diasorbas, diarolis, ir imodiumas). Loperamido yra jų sudėtyje , jis centrinės nervų sistemos veiklą slopina. Šiame sąraše taip pat yra vaistai, kuriuose yra metoklopramido ir kuriais gydomos skrandžio ligos.

Medikamentų į sąrašą galima įtraukti daugiau. Taigi, jei turite informacijos apie šalutinį vaistų poveikį mažai, tai prieš sėsdami vairuoti, pirmiausia su savo gydytoju pasitarkite.

Vairuotojo pasikeitimas dėl nuovargio.

Jei važiuodamas automobiliu vairuotojas staiga supranta nepamenantis kelių paskutinių vairavimo sekundžių, jis greičiausiai buvo užmigęs mikromiegu. Šį laikiną sąmonės aptemimą sukelia nuovargis – penktadalio eismo nelaimių kaltininkas.

Kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančiai žmonių. Be poilsio stengdamiesi įveikti ilgus atstumus, vairuotojai padidina riziką pakliūti į rimtą eismo įvykį ir ne tik patys patirti rimtų sužeidimų, bet ir sužaloti kitus eismo dalyvius. Nustatyta, jog nuovargio sukeltos eismo nelaimės tris kartus dažniau nei kitos pasibaigia sunkiais sužeidimais ar mirtimi – viskas dėl sumažėjančios vairuotojų reakcijos į kliūtis kelyje. „Renault vairavimo mokyklos“ direktorius tvirtina, jog pavargusio vairuotojo koncentracija ir taip labai nusilpsta, o jam pasiekus užmigimo prie vairo ribą, automobilis tampa visiškai nevaldomas.

Puiki vairuotojo koncentracija yra būtina visuose kelionės etapuose, tai ypač pabrėžtina žinant, kad dauguma nuovargio sukeltų nelaimių atsitinka beveik pasiekus kelionės tikslą. Tokia tendencija aiškinama tuo, jog artėjant kelionės pabaigai mažėja vairuotojo įtampa, o kūnas tai priima kaip signalą, leidžiantį pailsėti.

Net kas dešimtas vairuotojas pripažino užmiegantis prie vairo. Dauguma jų užmiega vadinamuoju mikromiegu. Tai tokia epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus kelioms sekundėms užsnūsta atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesos signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų. Kuo didesnis nuovargis, tuo didesnė ir rizika patirti tokį epizodą.

Sustok pailsėti, jei vairuodamas:

■ pradedi žiovauti, tai – pirmasis nuovargio požymis;
■ pravažiavai raudoną šviesoforą to nė nepastebėjęs (pavargęs vairuotojas pirmiausia koncentruojasi į patį vairavimo procesą, vangiai reaguodamas į tokius signalus kaip šviesoforas ar kelio ženklai);
■ negali prisiminti, kaip staiga atsidūrei taip arti priekyje važiuojančio automobilio;
■ akių vokai apsunksta, vis dažniau prisimerki;
■ nesugebi susikaupti ir susikoncentruoti į kelią;
■ nepastebi ir nemažindamas greičio grubiai įveikiate horizontalias kliūtis, pavyzdžiui, „gulinčius policininkus“.

Šaltinis-www.alfa.lt

Vairuotojų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo tvarka:

Skaityti

VIDEO



Atsakomybė už girtumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą

Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas Nuobauda (Eurais) Teisių atėmimas (mėn.) Automobilio konfiskavimas, adm. areštas Bylą nagr. ATPK str.
Vairavimas išgėrus ar apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų
Vairavimas esant lengvo girtumo laipsn. (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) 289-434 ir 12-18 Teismas 126(1)
Taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, arba vežančių pavojinguosius krovinius, vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (0-0,4 promilės). 144-289

Policija 126(2)
Pradedantiems vairuotojams, esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (0-0,4 promilės). 231-289

Policija 126(3)
Esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (1,51-2,5 promilės) arba sunkus (2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis; - neblaivumo patikrinimo vengimas; - alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 579-868 ir 24-36 arba 10-30 parų arešto ir 24-36 mėn. teisių atėmimas Teismas 126(4)
Esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; - apsvaigimo patikrinimo vengimas; - narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 289-868 ir 12-36 arba 10-30 parų arešto ir 24-36 mėn. teisių atėmimas Teismas 126(5)
Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui. 86-144

Policija 126(6)
Praktinis vairavimo mokymas, vairavimo instruktoriui esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.) instruktoriui
144-289
ir 11-13
Policija 126(7)

Discussion
0 comments