AI chatbot testavimui

Vairuojant kelyje labai svarbu paskirstyti dėmesį ir apgalvoti planuojamų veiksmų seką nuo manevro pradžios iki jo pabaigos, t.y. stebėti atstumą nuo priekyje esančių automobilių, stebėti kelio ženklus ir kelio ženklinimą, kitus eismo dalyvius.

Prieš persirikiavimo manevrą būtina parodyti posūkį, apsidairyti, įvertinti ar gretima juosta nevažiuoja automobilis, ar kelio ženklai ir kelio ženklinimas leidžia atlikti persirikiavimą. Ir visa tai turime padaryti greitai. Žinant kaip teisingai reikia atlikti persirikiavimą, galėsime tai atlikti greitai ir saugiai.

Persirikiavimo ir lygiagretaus važiavimo skirtumas:

  – Persirikiavimas vyksta, kai kelias padalintas į eismo juostas.
  – Lygiagretus važiavimas reiškia judėjimą šalia kitų transporto priemonių, kai kelias nėra suskirstytas į juostas.

Persirikiavimas ir judėjimas lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis yra ypatingo dėmesio reikalaujantys manevrai. Šiuos manevrus galima atlikti tiek į kairę, tiek į dešinę.

Persirikiuojant arba judant lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis gali kilti pavojus arba nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

Ką daryti draudžiama persirikiuojant:
  – Draudžiama persirikiuojant trukdyti kitoms transporto priemonėms, ypač jei kitas vairuotojas jau planavo persirikiuoti į tą vietą.
  – Persirikiuoti iškart per kelias eismo juostas negalima – reikia atlikti tai po vieną juostą.
  – Negalima persirikiuoti kelio vingyje ar, jei draudžia kelio ženklai, ženklinimas.

Būtina dairytis:
  – Prieš persirikiavimą būtina tikrinti priekį, galinio vaizdo veidrodėlį, šoninį veidrodėlį ir, galiausiai, žvilgtelėti per petį, kad įsitikintumėte, jog akloji zona yra laisva.
  – Judant į kairę ar dešinę pusę, būtina tiksliai vykdyti apsidairymo tvarką, kad išvengtumėte susidūrimų.

Kai persirikiuojama arba judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, reikia atidžiai dairytis per atitinkamą petį. Tai vienas geriausių būdų įsitikinti, jog kelias laisvas ir nieko nekliudysite.

Dirstelėjimas jokiu būdu nereiškia ilgo ir per dažno žiūrėjimo persisukus į kitą pusę, nes taip galima pamesti važiavimo trajektoriją. Be to, bus sunku pastebėti, kas vyksta prieš automobilį.

Persirikiuojant kairę pusę reikia apsidairyti tokia tvarka:

• į priekį;
• į galinio vaizdo veidrodėlį;
• į kairės pusės veidrodėlį;
• per kairį petį.

Persirikiuojant į dešinę pusę reikia apsidairyti tokia tvarka:

• į priekį;
• į galinio vaizdo veidrodėlį;
• į dešinės pusės veidrodėlį;
• per dešinį petį.

Dairydamiesi visada turime įvertinti ar toli yra automobilis ir ar spėsime persirikiuoti į kitą juostą.

Kas turi pirmenybę:
  – Pagal KET 104 punktą, vairuotojas persirikiuodamas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi.
  – Jei vairuotojai rikiuojasi tuo pat metu, pirmumą turi dešinėje esanti transporto priemonė.
  – Kai yra greitėjimo juosta, įsiliejantys vairuotojai privalo praleisti juo važiuojančius automobilius (KET 112 p.).

Kai persirikiuojama arba judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, reikia praleisti visas transporto priemones.

Koks turi būti greitis:
  – Persirikiavimo metu greitis turi atitikti gretimos juostos eismo srautą. Reikia užtikrinti, kad persirikiavimo manevras nekliudys kitiems dalyviams.
  – Negalima be reikalo stabdyti ar sustoti, jei tai kelia pavojų ar trukdo kitiems.

Persirikiuoti į kitą juostą galima tik tada, kai važiavimo greitis priderinamas prie kitų ta juosta važiuojančių transporto priemonių greičio ir kai įsitikinama, kad automobilis dėl atliekamo manevro niekam netrukdys. Pavyzdžiui, įsivaizduokite situaciją, kai pirmąja eismo juosta važiuojate gerokai lėčiau nei eismas vyksta antrąja juosta. Tokiu atveju dar prieš rikiuojantis pradėkite didinti greitį. Įsitikinęs, kad netrukdysite važiuojantiems antrąja juosta, persirikiuokite bei kiek įmanoma greičiau pasiekite transporto srauto greitį.

Atsižvelgiant į aplinkybes, reikia laiku sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.

Greitį mažinkite, stabdykite ir sustokite tinkamai, atsižvelgdami į bendrą eismo situaciją.

Signalai:
  – Prieš persirikiuojant būtina įjungti posūkio signalą ir informuoti kitus apie ketinimą, jį išjungti tik manevrą baigus.

Įsitikinus, kad persirikiuoti ar kitu būdu judėti lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis bus saugu ir tai netrukdys kitiems eismo dalyviams, reikia įjungti atitinkamą posūkio signalą. Tai reikia padaryti gerokai anksčiau, nei pajudama į kurį nors šoną.

Posūkio signalą reikia išjungti, kai persirikiavimo ar kitas judėjimo lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis manevras yra baigtas.

Kartais vadinamasis judėjimas lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, atliekamas siaurame kelyje, yra svarbesnis manevras už rikiavimąsi, atliekamą plačioje važiuojamojoje kelio dalyje.

Būtina stebėti kelio ženklus ir kelio ženklinimą

Negalima persirikiuoti, jei tai daryti draudžia kelio ženklai.

Taip pat reikia atsižvelgti į kelio ženklus, pavyzdžiui, perspėjančius, kad priekyje kelias susiaurės.

Taip pat būtina nepamiršti stebėti kelio ženklinimą, pavyzdžiui, juostos atskirtos ištisine ženklinimo linija kirsti negalima.

Kaip reikia teisingai persirikiuoti?

Persirikiuoti ir judėti lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis reikia sklandžia trajektorija.

Persirikiuoti (tiek privalomai, tiek neprivalomai), reikia laiku. Tas pats galioja važiuojant lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis.

Draudžiama persirikiuoti iš karto per kelias juostas. Tai reikia atlikti kaip kelis manevrus, judant iš vienos juostos į kitą. Vadinasi, prieš rikiuojantis į kitą juostą kurį laiką turi būti važiuojama tiesiai.

Jeigu kelias turi daugiau nei vieną tos pačios krypties juostą, kelio vingyje negalima persirikiuoti į kitą juostą. Turi būti važiuojama ta pačia eismo juosta.

Persirikiuoti ir judėti lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis reikia sklandžia trajektorija.

Pervažiavus kelio vingį, reikia dar kurį laiką važiuoti tiesiai ir tik po to persirikiuoti.

Ypač svarbu įvertinti persirikiavimo manevro tikslingumą ir ar tai nesutrikdys sklandaus eismo bei nesukels papildomų rūpesčių kitiems eismo dalyviams. Tai itin aktualu transporto grūsčių metu, kuomet dažnas vairuotojas persirikiuoja tik dėl to, jog jam atrodo, kad gretima juosta važiuojantys automobiliai juda greičiau. Toks manevravimas labai ydingas ir tik didina transporto grūstį, nes dėl kiekvieno tokio persirikiavimo šalia važiuojantis vairuotojas bus priverstas stabdyti. O tai sukelia stabtelėjimų grandinę, dėl ko grūstis tik didėja.

Kaip vyksta persirikiavimas?

Persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą svarbu netrukdyti gretima juosta važiuojantiems automobiliams, o tam būtina efektyviai žvalgytis, įvertinti srauto greitį bei laiku įspėti kitus vairuotojus apie manevrą.

Atliekant persirikiavimo manevrą turime pritaikyti Kelių eismo taisykles.

Kad būtų lengviau suprasti kaip turėtume persirikiuoti tam tikrais atvejais, apžvelkime kelias dažnas situacijas.

• Pirma situacija:

Automobiliai važiuoja tuo pačiu greičiu. Ar gali raudono automobilio vairuotojas šioje situacijoje pradėti persirikiavimo manevrą?

Teisingas atsakymas: Negali.

Šioje situacijoje turime taikyti KET 101 p. Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat pritaikome KET 104 ir 112 punktus.

• Antroji situacija:

Abiejų automobilių vairuotojai važiuoja vienodu greičiu ir ruošiasi persirikiuoti. Kuris vairuotojas turi pirmenybę?

Teisingas atsakymas: Geltono automobilio.

Šioje situacijoje pritaikome KET 104 p. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei <…>.

• Trečia situacija:

Kurio automobilio vairuotojas pažeidžia taisykles?

Teisingas atsakymas: Žalio automobilio vairuotojas.

Čia nėra jokių ženklų, kurie nurodytų važiavimo kryptis eismo juostose, todėl raudono automobilio vairuotojas gali važiuoti tiesiai arba pasukti į dešinę, o persirikiuodamas žalio automobilio vairuotojas privalo duoti kelią. Įprastoje žiedinėje sankryžoje (su daugiau nei viena juosta) eismas organizuojamas taip, kad vairuotojai, ketinantys išvažiuoti iš sankryžos, turėtų pasitraukti į dešiniausią juostą (tai atitinka KET reikalavimus dėl judėjimo krypties (KET 106 p.)). Taip siekiama užtikrinti saugumą ir išvengti netikėtų manevrų iš vidurinių arba kairiųjų juostų.

Jei kelio ženklai ar horizontalusis ženklinimas nenurodo kitaip, išvažiuoti iš žiedinės sankryžos iš kairiųjų juostų (vidurinių ar kraštinių kairiųjų) būtų pažeidimas, nes tai galėtų sukelti pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams. (KET 104 p. ir KET 112 p.).

Kaip vyksta persirikiavimas į greitėjimo ar lėtėjimo juostą?

Atliekant persirikiavimą į greitėjimo ar lėtėjimo juostą, turime pritaikyti tuos pačius Kelių eismo punktus, kaip ir atliekant paprastą persirikiavimą važiuojamojoje kelio dalyje.

Kad būtų lengviau suprasti kaip turėtume persirikiuoti į greitėjimo ar lėtėjimo juostas, apžvelkime kelias dažnas situacijas.

• Pirma situacija:

Kurio automobilio vairuotojas šioje situacijoje privalo duoti kelią?

Teisingas atsakymas: A automobilio vairuotojas, norintis persirikiuoti į lėtėjimo eismo juostą.

Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti (nerodo posūkio signalo), įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas (KET 112 p).

• Antroji situacija:

Abu automobiliai važiuoja tiesiai. Kas turi pirmenybę persirikiuojant nurodytoje situacijoje?

Teisingas atsakymas: Mėlyno automobilio vairuotojas.

Pastebime, kad žalias automobilis yra greitėjimo juostoje. Todėl, įvažiuodamas į kelią, privalo duoti kelią visiems juo važiuojantiems automobiliams (KET 112 p)..

• Trečioji situacija:

Kas turi važiavimo pirmumą šiame kelio ruože?

Teisingas atsakymas: Geltonas automobilis.

Kadangi žalio automobilio vairuotojas nori persirikiuoti (geltonas važiuoja tiesiai), tai jis ir privalo duoti kelią (KET 104 p. ir KET 112 p.).

• Ketvirta situacija:

Ką šioje situacijoje turi padaryti balto automobilio vairuotojas?

Teisingas atsakymas: Privalo duoti kelią mėlynam automobiliui.

Kelio žymėjimas (rodyklės su lenktu kotu) rodo, kad baltas automobilis turi tučtuojau persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Pirmoje juostoje yra mėlynas automobilis, kuriam baltasis turi duoti kelią persirikiuodamas (KET 104 p., KET 112 p. ir KET 3 pr. ​1.17.).

Kelio ženklai:

513 Eismo juostos pradžia iš dešinės (Papildoma eismo juosta arba lėtėjimo juostos pradžia. Iš kelio išsukančios transporto priemonės turi persirikiuoti į lėtėjimo juostą, į kalną važiuojančios transporto priemonės, kurios negali važiuoti greičiau už važiuojančias paskui jas, turi persirikiuoti į papildomą eismo juostą)

515 Dešinės eismo juostos pabaiga (Papildomos eismo juostos arba greitėjimo juostos pabaiga)

516 Kairės eismo juostos pabaiga (Eismo juostos, esančios kairėje važiuojamosios dalies pusėje, pabaiga)

522 Eismas juostose (Nurodo, kad kraštinė eismo juosta sankryžoje skirta į kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms. Kitiems vairuotojams įvažiuoti į ją leidžiama tik už sankryžos)

1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

​1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus.

Straipsnis: Kas yra automobilio „akloji zona“?