Nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai nuo 2024 m. gruodžio 1 d.
2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo reikšmingi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai. Šie pokyčiai ne tik patikslina esamas nuostatas, bet ir įveda naujus reikalavimus, siekiant užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą. Pateikiame svarbiausius naujus punktus ir atnaujinimus.
2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliosiančios KET pataisos siekia gerinti saugumą keliuose ir aiškiau apibrėžti Kelių eismo taisykles. Raginame visus vairuotojus iš anksto susipažinti su pakeitimais ir juos taikyti praktikoje, kad būtų išvengta galimų nesusipratimų.
Sankirtų apibrėžimo pakeitimas
Atnaujintas 3.17 punktas aiškiai nustato, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta yra apibrėžiama tiesiomis linijomis, net jei kraštai yra išplatinti ar suapvalinti. Tai reiškia, kad sankirtų ribos taps tikslesnės ir lengviau interpretuojamos įvairiose situacijose.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 3.17. Važiuojamųjų kelio dalių sankirta (toliau – važiuojamųjų dalių sankirta) – plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti.
Atsargumo priemonės maršrutinio transporto stotelėse
Pagal naująją 49 punkto redakciją, visi eismo dalyviai privalo imtis būtinų atsargumo priemonių, kai maršrutinis transportas artėja prie stotelės. Šis pokytis skatina vairuotojus būti dėmesingesnius keleivių saugumui.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 49 p. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių maršrutinio transporto priemonei (toliau – maršrutinis transportas) atvykstant į stotelę.
Avarinės situacijos: daugiau aiškumo ir saugumo
92 punkto pakeitimai detaliai nurodo, kaip elgtis sugedus transporto priemonei ar įvykus avarinei situacijai. Šie reikalavimai padės užtikrinti geresnį matomumą ir saugumą kelyje.
Svarbiausia prisiminti:
- Jei neveikia avarinė šviesos signalizacija, privaloma naudoti avarinio sustojimo ženklą.
- Jei tamsiuoju paros metu neveikia galinės šviesos, ženklas turi būti pritvirtintas transporto priemonės gale.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 92 p. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje nėra arba ji sugedusi ir priverstinai sustojama, kur sustoti arba stovėti draudžiama, arba įvykus eismo įvykiui, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Jei važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui sugedo bent viena galinė gabaritinė šviesa ir neveikia avarinė šviesos signalizacija, norint tęsti judėjimą transporto priemonės gale privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Ištisinės linijos kirtimas
Pagaliau visų taip lauktas atnaujinimas, kuris leis kirsti ištisinę liniją. Pagal atnaujintą 117 punktą, vairuotojai gali kirsti ištisines linijas ir nukreipimo saleles tik esant neišvengiamoms kliūtims, tokioms kaip avarija, nuvirtęs medis ar stovinti transporto priemonė. Svarbu, kad tokiais atvejais tai būtų daroma saugiai ir netrukdant kitiems eismo dalyviams.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 117 p. Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.
Atstumo laikymasis nuo kitų eismo dalyvių
Taip pat patikslinami ir atnaujinami reikalavimai padedantys apsaugoti dviratininkus, pėsčiuosius ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus. Pakeitimai 126 punkte akcentuoja šoninio atstumo laikymąsi:
- 1 m atstumas privalomas, jei greitis neviršija 50 km/h.
- 1,5 m atstumas taikomas greičiui viršijus 50 km/h.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 126 p. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta.
Naujovės kelio ženkluose
KET papildytos naujais kelio ženklais:
561 „Mažos taršos zona“ – žymi teritorijas, kuriose ribojamas arba draudžiamas taršių transporto priemonių eismas.
562 „Mažos taršos zonos pabaiga“ – nurodo šių apribojimų pabaigą.
637 „Eismo kryptys kelio darbų vietose“ – padeda organizuoti eismą vykdant kelio darbus.
149 „Nukreipiamoji gairė“ – kelio darbų vietoje žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją (papildyta 3 gaire).
Taip pat yra atnaujinti arba pakeisti, kai kurių kelio ženklų paaiškinimai, atnaujintos papildomos lentelės. Visus pakeitimus galite rasti čia.
Stovėjimo taisyklių griežtinimas
Pagal naująjį 150.17 punktą, stovėjimas draudžiamas dviejų ar daugiau eismo juostų kelio pusėje, kur greitis viršija 50 km/h, išskyrus specialiai pažymėtas vietas. Šio įstatymo pakeitimu tikimąsi sumažinti eismo trikdžius ir didinti saugumą.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 150.17 p. kelio pusėje, kurioje yra dvi ir daugiau eismo juostų ir nustatytas važiavimo greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar) horizontaliuoju ženklinimu, arba sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse ar kelkraštyje.
Dviračių eismas
3 priedo pakeitimas apibrėžia dviračių pervažą, kuria gali naudotis ne tik dviratininkai, bet ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai. Ši nuostata padedės aiškiau organizuoti eismą dviračių pervažose.
Kelių eismo taisyklių punktas nuo 2024-12-01: 3 pr. 1.14 p. Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. Dviračio, motorinio dviračio ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojui leidžiama užvažiuoti ant dviračių pervažos ženklinimo.