Balandžio mėnesis pilnas pasikeitimų. Vairuotojų laukia net keli pokyčiai. Tenka pasikeisti žiemines padangas į vasarines ir prisiminti, kad keičiasi maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose.

Gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje, žvyrkelyje, asfaltuotame kelyje, greitkelyje ir automagistralėje maksimalus leidžiamas greitis skiriasi. Be to, jis priklauso nuo metų laiko. Jei bet kuriame iš šių kelių yra greičio ribojimo ženklai, reikia vadovautis jais. 

Kuo skiriasi greitkelis nuo automagistralės?

Automagistralė (dažnai vadinama autostrada)  – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias. Jis nesikerta su jokiais keliais viename lygyje. Turi skiriamąją juostą, ir priklausomai nuo jos pločio, turi aptvarus, kurie avarijos atveju apsaugotų nuo įvažiavimų į priešpriešinę juostą.

Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias su skiriamąja juosta, į kurį galima įvažiuoti tik skirtingo lygio ar reguliuojamose sankryžose, ir pažymėtas specialiu ženklu.

Nuo balandžio 1 dienos keičiasi maksimalus leistinas greitis greitkeliuose ir automagistralėse

Šiltasis metų laikas (vasara) – nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis metų laikas (žiema) – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Šiais metų laikais skiriasi maksimalus leidžiamas greitis greitkeliuose ir automagistralėse.

Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklams ir triračiams automagistralėse nuo balandžio 1 d. bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, žiemos sezonu čia vairuotojai negalėjo viršyti 110 km/h.

Greitkeliuose leistinas greitis nuo balandžio 1-osios didėja dešimčia kilometrų – nuo 110 iki 120 kilometrų per valandą.

Keliuose su asfalto ar betono danga visus metus leidžiama važiuoti neviršijant 90 km/val. greičio, o kituose keliuose – ne daugiau kaip 70 km/val.

Visgi automobilių vairuotojams, kurie neturi dvejų metų vairavimo patirties, taikomi kitokie greičio apribojimai. Remiantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais, nuo lapkričio 1 dienos, nepriklausomai nuo sezono, jie automagistralėse gali važiuoti ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – iki 90 km/val., keliuose su asfalto ar betono danga – neviršijant 80 km/val., o kituose keliuose (pvz., vieškeliuose) – maksimaliai 70 km/val., jei kelio ženklai nenurodo kitaip.

Nors tai yra didžiausias leistinas greitis, vairuotojai privalo įvertinti kelio dangos būklę ir oro sąlygas bei pasirinkti saugų greitį, kuris visuomet yra mažesnis už nustatytą maksimalų.

Važiavimo greičių lentelė

Būtinas saugus atstumas važiuojant automagistrale ar greitkeliu

Nepamirškime, kad svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas kiekvienam vairuotojui gali skirtis, nes jis priklauso nuo vairuotojo savijautos, įgūdžių bei eismo sąlygų.

Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti apie 25 metrai.

Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. – ne mažiau kaip 60 metrų.

Dažnai kyla klausimas: kodėl reikia palikti tokį didelį atstumą?

Atsakymas paprastas: laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Važiuojant per arti, taip pat sumažinama galimybė priešais važiuojančiam vairuotojui sustoti, jei įvyktų nenumatyta situacija.

Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis – kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga – reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs. Ypač rudens metu, kai kelio danga dažnai būna šlapia, kyla akvaplaningo pavojus – situacija, kai padangos negali pašalinti perteklinio vandens ir praranda sukibimą su keliu.

Kokios gali būti per didelio greičio pasekmės?

Transporto priemonei susidūrus važiuojant 90 km/val. greičiu, vairuotojas ir keleiviai gali patirti tokį smūgio poveikį, lyg nukristų iš dešimto aukšto.

Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi). Tačiau padidinus greitį iki 65 km/val., išgyventų tik vienas iš dešimties pėsčiųjų!

Baudų dydžiai už greičio viršijimą

Daugiau apie saugų ir leidžiamą greitį pamokoje.

Baudos už KET pažeidimus