Nors vairuotojai dažniausiai perspėjami apie tai, kad didžiausia rizika su laukiniais gyvūnais susidurti yra užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse. Susidurti su gyvūnu kelyje gali būti pavojinga, bet žinodami, kaip elgtis, galime sumažinti riziką ir išsaugoti saugumą.

Susitikimas su laukiniu gyvūnu kelyje yra egzaminas vairuotojams, tačiau daugeliu atvejų vairuotojai šio egzamino neišlaiko. Pamatę žvėrį vairuotojai pradeda signalizuoti, didesnės grupės žmonių pradeda gyvūną fotografuoti ir filmuoti, kiti sušvilpia. Tokiais atvejais gyvūnas pameta galvą ir pradeda lėkti nežinia kur. Tad susitikę kelyje laukinį gyvūną, visada elkitės ramiai ir apgalvotai.

Kada ir kur dažniausiai gali į kelią išbėgti gyvūnas?

Vairuotojų budrumą tikrina ne tik oro sąlygos, bet ir laukiniai žvėrys: ypač šaltuoju sezonu jie intensyviai ieško maisto, todėl migruoja tarp miškų, taip atsidurdami miestuose bei kituose atviruose plotuose šalia važiuojamosios dalies.

Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte, 4-5 val. Todėl važiuodami šiuo metu, būkite ypač atidūs, stebėkite šalikeles, jei kelias neapšviestas – būtinai naudokite ilgąsias šviesas.

Be to, verta gerokai sumažinti važiavimo greitį, nes pamatę gyvūną, galėsite žymiai greičiau sustabdyti automobilį. Atkeipkite dėmesį, kad kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, stirnos ar šernai, keliauja grupėmis, tad pamatę vieną gyvūną žiūrėkite, ar jų nėra daugiau.

Miškingose vietovėse ar atviruose plotuose, kuriuose gyvūnų migracija ir automobilių eismas – intensyvūs, statomos apsauginės tvoros, tačiau yra daug kelių, kur jos ir neįrengtos. Žvėrys neretai apeina ir užkardas, todėl susidūrimo rizika išlieka didelė – tą rodo ir statistika. Be to, gyvūnai migruoja ir miestuose, dėl to išlaikyti budrumą derėtų ir mieste.

Visada sutemus, naktį ir paryčiais važiuokite lėčiau. Taip padidėja galimybė laiku pastebėti gyvūną ir išvengti susidūrimo, o kai susidūrimas neišvengiamas – sušvelninti pasekmes.

Dėl ko įvyksta susidūrimai su laukiniais gyvūnais?

Susidūrimai su laukiniais gyvūnais dažniausiai įvyksta todėl, kad jie nesupranta, kas yra automobilis ir artėjantį objektą priima kaip priešą.

Žvėrys neįvertina atstumo, transporto priemonių judėjimo greičio, o matydami grėsmę arba lekia tolyn, arba tiesiai į ją.

Automobilio šviesos, automobilio keliamas triukšmas gali gyvūną pabaidyti, iššaukti neprognozuojamą jo elgesį.

Tačiau, ką daryti, nežino ir vairuotojai: spaudžia garsinį signalą, ima švilpti, traukia mobiliuosius telefonus – filmuoja, fotografuoja. Tada gyvūnas pasimeta, tampa agresyvus. Vairuotojų veiksmus žvėrys supranta kitaip, net signalizavimą jie girdi kitokį.

Net jei gyvūnas matomas tolumoje, reikėtų sumažinti automobilio greitį, važiuoti atsargiai, nenaudoti ne tik garsinio signalo, bet ir vengti mirksėti šviesomis.

Vairuotojams rekomenduoja laikytis atstumo, protingai rinktis važiavimo greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai nesugeba tinkamai įvertinti didesnio nei 60 km/val. greičio.

Didesni pavojai rudenį ir žiemą

Didesnis pavojus susidurti su gyvūnu yra rudenį ir žiemą, kadangi dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu. Taip yra dėl to, kad žiemą yra žymiai ilgesnis tamsusis paros metas. Be to, matomumą apsunkina prastesnis apšvietimas. O ir sustabdyti automobilį tokiu metu dažnai sunkiau, jei kelias apsnigtas ar apliedėjęs.

Sunkiausiai pastebimi briedžiai – jų kailis tamsus, o dėl ilgų kojų akys yra aukščiau tos ribos, kurią apšviečia automobilio žibintai.

Stirnos, šernai ir taurieji elniai  gana dideli gyvūnai, tad lengvojo automobilio susidūrimas su kanopiniais kelia didelį pavojų vairuotojui ir keleiviams, o pats automobilis gali būti sudaužytas nepataisomai.

Itin svarbus dalykas – kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10 – 15 bandos narių. Panašiai, tik kiek mažesniais būreliais, migruoja ir stirnos, todėl tokiais atvejais būtina iš karto drastiškai mažinti greitį.

 Ką daryti į kelią išbėgus gyvūnui?

Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį – stabdyti. Automobilio automatinė stabdymo sistema (ABS) padės maksimaliai greitai sumažinti greitį. Aišku, nepamirškite vairuoti, nepraraskite automobilio kontrolės, kad nenuriedėtumėte į šalikelę ar kitą kliūtį (automobilį).

Jei yra galimybė – ramiai, lėtai apvažiuokite gyvūną.

Stabdymo metu dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant, visada geriau nusukti į šalikelę, nei trenktis į gyvūną. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Dažnai toks manevravimas, neturint pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių, baigiasi avarija.

Nepavykus išvengti susidūrimo, pasirūpinkite automobilio ir keleivių saugumu, praneškite policijai ir draudimo bendrovei, nebandykite patraukti nuo kelio sužaloto gyvūno.

Jei sustojote, o gyvūnas nepasitraukia nuo kelio, nepulkite signalizuoti garsiniu signalu ar mirksėti žibintais. Taip jį akinate ir jam dar sunkiau susiorientuoti. Be to, garsinis signalas gali išgąsdinti gyvūną ir jis gali pulti automobilį, palaikęs jį priešu. Tad geriausias sprendimas – tiesiog pasitraukti į šalikelę ir palaukti, kol gyvūnas ar jų kolona praeis per kelią, perspėjant iš galo važiuojančias transporto priemones (avarinė šviesos signalizacija arba avarinio sustojimo ženklas).

Kaip privalo elgtis vairuotojas, transporto priemone susidūręs su gyvūnu ir gyvūnas buvo sužeistas arba nugaišo?

Tai yra eismo įvykis, todėl turite:

• Nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui.
• Įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir/arba pažymėti eismo įvykio vietą avarinio sustojimo ženklais.
• Pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Būtinai paminėkite, jei kažkam iš eismo įvykio dalyvių reikės medicininės pagalbos.

Kaip nuvyti gyvūną nuo kelio

Ką galima padaryti, jei norima nuvyti gyvūną? Galima praverti automobilio langą ir įjungti radiją, padidinti garsą, kad gyvūnas girdėtų ir jaustų, jog kažkas kalba.

Gyvūnui reikia leisti išeiti į žaliąją zoną. Jokiu būdu negalima signalizuoti, nes automobilio garsinį signalą žvėris girdi visai kitaip nei mes.

Išjunkite ilgąsias žibintų šviesas, nes jos akina gyvūną ir jam būna sunku susiorientuoti.

Partrenkus gyvūną gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisių netekimas

Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta konkreti bauda už laukinio gyvūno partrenkimą, tačiau vairuotojams vis tiek yra rizika patuštinti savo pinigines. Įvykus eismo įvykiui, yra aiškinamasi visos aplinkybės. Transporto priemonės vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo nustatytą važiavimo greitį, pažeidė lenkimo taisykles ir pan. Jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, tuomet baudos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo.

Eismo įvykį į kurį pateko gyvūnas ar gyvūnai, būtina informuoti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus. Jeigu į tokio įvykio vietą bus siunčiami policijos pareigūnai, jiems atvykus, asmuo turi vykdyti jų nurodymus. Tačiau, jei eismo įvykio dalyvis pasišalina iš įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Tai gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.

Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, kai vairuotojas yra su juo susijęs, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 850 eurų su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienų iki trijų metų. Jei padaryta didelė žala, bauda gali siekti nuo 850 iki 1500 eurų, o teisė vairuoti taip pat gali būti atimta nuo vienų iki trijų metų.

Ar eismo įvykio pasekmės bus kompensuotos?

Draudimo įmonės sulaukia nemažai vairuotojų užklausų dėl žalos, kurią jie patiria susidūrimų su laukiniais gyvūnais metu. Deja, tačiau ne visiems jiems draudimo įmonė gali pateikti gerų žinių dėl žalos atlyginimo.

Jei buvote apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuomet reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turėsite savarankiškai. Visgi apsidrausti nuo gyvūnų padaromos žalos galima. Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, visa žala bus atlyginta, taip pat ir įvykių, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais. Kitas būdas – prie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo papildomai užsisakyti draudimą nuo susidūrimų su gyvūnais: briedžiais, stirnomis, elniais ar kitais gyvūnais, kurie kartais padaro ir nepataisomos žalos. Tiesa, dėl papildomo draudimo kiekvienos įmonės reikėtų teirautis individualiai.

Patarimai vairuotojams, kaip išvengti susidūrimo su gyvūnais:

• Atkreipkite dėmesį į kelio ženklus, įspėjančius apie laukinius gyvūnus.
• Rinkitės saugų važiavimo greitį, kuris atitiktų oro sąlygas ir kelio dangą.
• Turėkite omenyje, kad gyvūnai nesuvokia didesnio nei 60 km/val. greičio.
• Ypač atidūs būkite iškart po saulėlydžio ar prieš saulėtekį, kai laukiniai gyvūnai yra aktyviausi, o žmogaus akiai sunkiau pastebėti judėjimą šalia kelio.
• Jei atstumas tarp miško ir kelio labai mažas, pasilikite vietos netikėtiems manevrams.
• Ant kelio pastebėję gyvūną, įjunkite avarinį signalą, kiek galima sumažinkite greitį arba sustokite ir palaukite, kol gyvūnas pasitrauks nuo kelio.
• Ant kelio esančio gyvūno manevruodami negąsdinkite garso signalu ir atminkite, kad gyvūnas gali pasielgti neprognozuojamai.
• Atminkite, kad gyvūnai dažnai keliauja grupėmis.

Daugiau informacijos pamokoje.