Vairuotojai dažnai naudoja neoficialius signalus, tokius kaip ilgųjų šviesų mirksėjimas ar avarinis signalas, norėdami padėkoti ar įspėti kitus eismo dalyvius. Nors šie gestai gali atrodyti nekalti, netinkamas jų naudojimas gali sukelti pavojų eismo saugumui ir net užtraukti baudą.

Noras padėti kitiems vairuotojams, atkreipti jų dėmesį į galimai pavojingą situaciją, yra sveikintinas, tačiau turi nesukelti grėsmės eismo saugumui.

Vieni iš dažniausiai naudojamų signalų yra mirksėjimas ilgosiomis šviesomis arba rūko žibintais.

Taip vairuotojai elgiasi dėl įvairių priežasčių: sankryžoje signalizuoja, kad duoda kelią sukančiam iš šalutinio kelio ar išvažiavimo, bando įspėti priešpriešine eismo juosta važiuojantį vairuotoją, kad jo lempos šviečia per ryškiai, arba greitkelyje prisiviję lėčiau važiuojantį eismo dalyvį trumpu mirktelėjimu prašo atlaisvinti antrą eismo juostą greičiau judančioms transporto priemonėms. Taip pat yra bandoma mirktelint ilgosiomis šviesomis perspėti apie kelyje patruliuojantį policijos ekipažą ar stovintį keturkojį greičio matavimo prietaisą.

Kokie yra įspėjamieji signalai?

Pagal KET 81 p. Įspėjamieji signalai yra šie: posūkių, stabdžių šviesos signalų įjungimas (gali būti rodomi ranka); garso signalo įjungimas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos, įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.

Pavojai ir pasekmės neteisingai naudojant įspėjamuosius signalus

Ilgųjų šviesų mirksėjimas gali apakinti priešpriešine kryptimi važiuojančius vairuotojus, sukeldamas pavojingas situacijas. Netinkamas šių signalų naudojimas draudžiamas Kelių eismo taisyklėse ir gali užtraukti baudą nuo 30 iki 90 eurų. Be to, toks elgesys gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, jei siekiama paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę.

Pagal KET 90 p. Draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį).

Mirktelėjimas avarinėmis šviesomis yra dar vienas dažnai naudojamas signalas, norint padėkoti ar įspėti kitus vairuotojus. Nors tai nėra draudžiama, svarbu naudoti avarinį signalą tinkamai ir tik trumpam laikui, kad nesuklaidintų kitų eismo dalyvių.

Ypatingai dažnai vairuotojai šviesomis naudojasi, norėdami sustoti draudžiamose vietose. Tokie pasiteisinimai, sustojus draudžiamosiose vietose ir įjungus avarines šviesas, policijai būna įprasti: „labai skubėjau“, „aš čia labai trumpam”, „man čia reikia“, „aš greitai“, „juk niekam netrukdau“. Bet turite nepamiršti, kad avarinė šviesos signalizacija nesuteikia galimybės parkuoti automobilio draudžiamoje vietoje.

Kada avarinių šviesų naudojimas yra privalomas?

Avarinės šviesos signalizacijos nereikia jungti, kai automobilis priverstinai sustoja leidžiamoje vietoje (pvz. gatvėje, kur yra parkavimo vietos). Jeigu automobilis yra gerai matomas, dažniausia užtenka vien avarinės signalizacijos, tačiau jeigu automobilis yra blogai matomas (įkalnės, nuokalnės, posūkiai, apsunkintos meteorologinės sąlygos) tuomet būtina naudoti papildomą avarinio sustojimo ženklą.

Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 metrų atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad avarinį signalą būtina įjungti priverstinai sustojus, įvykus eismo įvykiui ar esant kitoms nenumatytoms situacijoms.

KET 91 p. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:

91.1. priverstinai sustojus, kur sustoti arba stovėti draudžiama;​

91.2. įvykus eismo įvykiui;

91.3. tikrinančiam pareigūnui sustabdžius;

91.4. sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant  tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa;

​91.5. kai ji velkama arba vežama jos priekį arba galą užkėlus ant specialaus atraminio įtaiso;

91.6. kai vairuotojas akinamas;

91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;

91.8. vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ės) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.

Teisingas įspėjimas apie pavojų

Svarbu žinoti, kaip teisingai įspėti kitus vairuotojus apie pavojų kelyje. Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia šias taisykles, todėl būtina jų laikytis. Pavyzdžiui, apakintas vairuotojas turėtų sulėtinti greitį ir įjungti avarinį signalą, o ne atsakyti tuo pačiu mirksėjimu.

KET 96 p. Akinamas vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir nekeisdamas važiavimo krypties sulėtinti greitį, prireikus – ir sustoti.

KET 91 p. Avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta:

91.6. kai vairuotojas akinamas;

91.7. kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų;

Nors padėkoti ar atsiprašyti avarinių šviesų signalu iš esmės nėra draudžiama, tą daryti reikėtų tinkamai – avarinį signalą įjungti tik trumpam, nenaudoti tuomet, kai jis gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. Vietoje avarinio signalo padėkoti ar atsiprašyti galima ir iškeliant ranką ar linktelint galva.

Pagal KET 89 p. Norint atkreipti lenkiamos transporto priemonės vairuotojo dėmesį, galima perjunginėti šviesas, o ne gyvenvietėse – naudoti garso signalą.

Kelyje būtinas atsargumas ir taisyklių laikymasis

Užtikrindama eismo saugumą kelyje, policija prižiūri, kaip eismo dalyviai laikosi nustatytos eismo tvarkos ir nesiekia pasislėpti ar „prigauti“ vairuotojų, kaip ir kitų dalyvaujančiųjų eisme, darant nusižengimus. Dėl to stengtis perspėti vieni kitus apie patruliuojančius pareigūnus ar stovintį trikojį greičio matavimo prietaisą mirksint šviesomis, vairuotojams nėra prasmės. Vykdydama tikslines prevencines priemones ar trumpalaikius reidus, policija, rūpinasi visų mūsų saugumu, o ne bando prigauti nusižengiančius asmenis.

Net ir ilgametė vairavimo patirtis neatleidžia nuo Kelių eismo taisyklių laikymosi. Kiekvienas vairuotojas turėtų nuolat prisiminti Kelių eismo taisykles ir stengtis elgtis saugiai, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu bus užtikrintas ne tik asmeninis, bet ir visų eismo dalyvių saugumas kelyje.

Visas kelių eismo taisykles galima rasti ketonline.lt svetainėje.

Kokios gali grėsti baudos?

Laikantis Kelių eismo taisyklių, būtina naudoti įspėjamuosius signalus tik tam skirtomis situacijomis, kad išvengtumėte baudų ir užtikrintumėte saugumą kelyje.

Netinkamai naudojant įspėjamuosius signalus kelyje, vairuotojams gali būti skirtos šios baudos:

1. Ilgųjų šviesų netinkamas naudojimas: Už ilgųjų šviesų naudojimą kaip įspėjamąjį signalą, jei tai gali akinti kitus vairuotojus, gali būti skirta bauda nuo 30 iki 90 eurų.
2. Chuliganiškas vairavimas: Ilgųjų šviesų mirksėjimas siekiant paskubinti priešais važiuojančią transporto priemonę gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas, už kurį taip pat gali būti skiriamos baudos, nors konkretus baudos dydis gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių. Gali būti skiriama bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 24 mėn.

Kelių eismo taisyklės

Baudos už KET pažeidimus