Atsitikus nelaimingam incidentui požeminėje aikštelėje, susiduriama su nežinojimu, ką tokiu atveju daryti? Kokios Kelių eismo taisyklės galioja tokioje aikštelėje? Ar ką nors padarius savo ar kito automobiliui būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją, o gal reikia kviesti policiją?

Vis dažniau galime susidurti su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis prekybos centruose, miesto centruose, prie gydymo įstaigų ar net naujos statybos daugiabučiuose. Kokių taisyklių reiktų nepamiršti naudojantis tokiomis požeminėmis stovėjimo aikštelėmis?

Pamirštos Kelių eismo taisyklės

Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių. Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų. Į ką būtina atkreipti dėmesį ir ką būtina prisiminti?

Būtina prisiminti, kad nesant pirmumą nurodančių ženklų ir atsidūrus lygiareikšmėje sankryžoje, reikia vadovautis dešinės rankos taisykle – tuomet pirmumą įgyja iš dešinės pusės atvažiuojanti transporto priemonė:

• KET 155 p. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.

Reikia nepamiršti, kad dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Todėl prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą.

Dešinės rankos taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu.

Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis. Reikia pasidžiaugti nebent tuo, kad požeminėse stovėjimo aikštelėse sunku pasiekti didelį greitį, tad žalos paprastai yra mažesnės, retesni žmonių sužeidimai.

Netikėti incidentai

Net nesusimastome, kad važiuojant požeminėse aikštelėse, galima susidurti ne tik su kitais automobiliais, bet ir su netikėtais incidentais, pavyzdžiui:

• Aprasojusiais veidrodėliais ar galinio vaizdo stebėjimo kameroms: Jei automobilis ilgiau buvo laikomas lauke, dėl temperatūrų skirtumų įvažiuojant į požemines stovėjimo aikšteles gali kilti nepatogumų aprasojus veidrodėliams ar galinio vaizdo stebėjimo kameroms.
• Netikėtai atsiradusiais pėsčiaisiais: Pėstieji gali netikėtai išlipti iš gretimai esančio automobilio, eiti, bėgti ar kirsti įvažiavimą, išvažiavimą ar pačią aikštelę.
• Įmontuotomis konstrukcijomis: Pasitaiko atvejų, kai atsitrenkus į žemiau sumontuotas konstrukcijas, pavyzdžiui, komunikacinius vamzdžius, apgadinamas automobilio stogas ir ar kitos detalės.
• Ne itin erdve aikštele: Dėl vietos taupymo dažnai ne itin erdvios požeminės stovėjimo aikštelės sukelia ir kitų problemų didesnių gabaritų transporto priemonių ar mažiau vairavimo patirties turintiems vairuotojams.
• Netvarkingai pastatytais automobiliais: Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui. Dėl to būtina tvarkingai statyti automobilį, kad jis netrukdytų kitoms transporto priemonėms.

Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, mėginant transporto priemonę pastatyti ar manevruojant atbulomis, visada verta vadovautis ne tik stebėjimo kameromis ir veidrodėliais, bet ir atidžiai pasižiūrėti pro automobilio langą, bei įsitikinti, ar judėti yra saugu.

Net ir menkiausias incidentas gali lemti automobilio apibraižymą ir nors nebūsite kalti dėl to, tačiau nemažai laiko atims eismo įvykio deklaracijos pildymas.

Ar po įvykusio incidento būtina pildyti eismo įvykio deklaraciją?

Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai daugiausia, o kartais vos matomai nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės būna apibraižomos. Pasitaiko, kad vairuotojai į tai numoja ranka, bet to daryti nereikėtų.

Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas, ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada kai yra apgadinamas turtas. Eismo įvykio deklaracija yra pildoma apgadinus sieną ir atitvarus, nes tai trečiajai šaliai priklausantis turtas, kuriai padarytą žalą reikia atlyginti.

Nusprendus negaišti laiko dėl menkų žalų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, vėliau gali tekti susidurti su gerokai kišenes patuštinančiomis baudomis.

Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų. Jei eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, baudos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Įvykus eismo įvykiui stovėjimo aikštelėje, taip pat nereikėtų problemų spręsti žodiniais ar rašytiniais susitarimais, o nesant aplinkui apgadinto turto savininko, jokiu būdu negalima atidėti eismo įvykio deklaracijos pildymo.

Norint išvengti nesusipratimų ir gresiančių baudų, apie incidentą būtina iškart pranešti policijos pareigūnams, taip pat rekomenduojama bet kokius apgadinimus užfiksuoti telefono kamera.

Apie lygiareikšmių kelių sankryžas pamokoje.

Ką daryti įvykus eismo įvykiui?

Kaip taisyklingai pildyti kelių eismo įvykio deklaraciją?