Kelių eismo taisyklės numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį (KET 30 p.).
Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (KET 31 p.).
Pėsčiojo sustojęs praleisti automobilis yra savotiškas skydas – net jei kita eismo juosta važiuojantis vairuotojas nesustoja, pėsčiasis gali žengti žingsnį atgal ir galbūt išvengti nelaimės, tačiau jei judės ir jį praleidęs automobilis, žmogus nebežinos, kur tą akimirka yra saugu, pradės blaškytis ir gali būti partrenktas.
Pėsčiųjų perėja yra „šventovė“, prie kurios artėdamas kiekvienas vairuotojas privalo atleisti greičio pedalą, prireikus – sustoti, ir būti itin atidus.